Vakar vyko toks neįprastas Lietuvos politinėje padangėje įvykis. Lietuvos socialdemokratų partija viešai transliavo internetu savo tarybos posėdį. Posėdį galima perklausyti užėjus ant šios nuorodos. Pagrindinė tema buvo aptarti rinkimo rezultatus bei pirmininko G. Palucko pasitraukimo/likimo savo poste klausimus.
Daugiau negu dvi valandas trukęs partijos „elito“ pasisakymų maratonas šiaip nėra labai kuo ypatingas ar įdomus darbo (ar šiaip pažangiam) žmogui. Greičiau atvirkščiai, tačiau jis puikiai, gal jau eilinį kartą, demaskuoja šios partijos vadovaujančių narių interesus ir klasinę sąmonę.
Nebuvo nė vieno žodžio apie visuomenines klases ir jų kovą. Jokios, net švelniausios kritikos kapitalistinei santvarkai bei, savaime suprantama, jokių minčių apie esmę - ką jie atstovauja ir kokią visuomenę nori sukurti.
Taip, buvo nemažai kalbų apie „ komunikaciją“ kuri turi būti skirta kažkokiam „elektoratui“, kuriuos iš jų nugvelbė LVŽS ir Darbo partija. Niekšai! Kritika partijos pirmininkui liejosi laisvai. Nesigilinsime į jos pagristumą, nes tai nelabai turi skirtumo. Jeigu partija smulkiaburžuazinė tai ir lyderis jos negali būti proletarinės sąmonės, tad visa kiritika remiasi tuo, jog kažkokios atskiros partinės grupelės pasijuto nuviltos, nes negavo pakankamai atsikąsti, kad ir nedidelio, bet vis tik pyrago dalies.
Nuoširdžiai prajuokino vieno iš partijos aktyvisto kaltinimas Gintautui Paluckui naudojant „Demokratinį centralizmą“ partijos valdymui. Lyg jie žinotų kas tai per reiškinys. Beje, paprasta forma apie demokratinio centralizmo sąvoką yra rašę draugai iš „Kovos“.
Dar pralinksmino nuoširdus pasipiktinimas „partine komunikacija“ kai rinkimuose buvo užsiminta apie didesnius mokesčius kapitalui bei už valstybinę paramą įmonėms paimti dalį jų akcijų valstybės žinion. Kalbančiosios manymu tai nuo LSDP atstūmė visą gausią verslo bendruomenę! Taip neatsakinga „komunikuoti“ rinkimų metu...
Ačiū, gerbiamajai už atvirumą, jog išdėstė į kokią visuomeninę klasę taikosi save socialdemokratais įvardinanti politinė grupuotė. Nors šiek tiek stebino jų nesugebėjimas bent jau suvaidinti susirūpinimą darbo žmogumi. Taigi žinojo, kad posėdis filmuojamas ir transliuojamas viešai.
Buvo kalbėta ir apie profsąjungas kaip nišą į kurią turėjo taikytis pirmininkas Paluckas, bet to nepadarė. Mintis dirbti su profsąjungomis yra normali praktika socialdemokratinei politikai. Net ir tikėtis iš jų balsų nėra nuodėminga mintis. Tačiau pasigedome konkretumo kaip jie turėjo/turi dirbti su profsąjungomis. Ką jie jom, pirmiausiai, DUOS o ne tik tikėsis kažkokios politinės grąžos. Kokia yra esminė profsąjungų prasmė ir kaip nuo to nukrypo Lietuvoje veikiančios tuo vardu besivadinančios grupelės? Na, apie tai nebuvo kalbama, turbūt nelabai aktualu.
Pagrindinė esmė yra valdžios ėmimas. Imti valdžią yra natūralu bet kokiai politinei grupuotei. Jeigu kokia, net ir pati smulkiausia politinė formuotė negalvoja apie valdžios ėmimą tai ją drąsiai galima įvardinti niektauzų rateliu. O, bet, tačiau...
Valdžios ėmimas turi turėti prasmę. LSDP vardu besivadinančios politinės grupuotės tikslas valdžia: kaip savo asmeninių gyvenimo sąlygų pasigerinimo būdas. Neveltui partijos pirmininkas G. Paluckas pradžioje akcentavo, kad prieš pat rinkimus gavo daug gyvenimo aprašymų būsimoms pozicijos ministerijoms užpildyti :)) Silpnesni nei buvo planuota rezultatai sukėlė gilų nusivylimo atodūsį per visą partinį - biurokratinį aparatą.
Savaimke suprantamas tas nusivylimas jiems patiems. Tačiau natūralu, jog eiliniam darbo žmogui yra giliai poksui ir naksui ant tokios grupuotės emocijų. Nes nei jie atspindi jų poreikius, nei jiems įdomūs to darbo žmogaus poreikiai.
Jiems rūpi abstraktusis elektoratas ir su valdžia ateinantis saldus biurokratinis pyragėlis bei fondų čiulpuonėlis.
Na o darbo žmogui, kaip pastebėjo vienintelė ten į temą pasisakiusi gerb. Angelė (nuo 45 minutės) belieka iš „socialdemokratų“ gaunamas „liberalizuotas“ naujas darbo kodeksas.
Avangardo redakcija.
Avangardo
rėmėjų grupė.
Avangardo
Facebook puslapis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą